Tai vat turiu keleta klausimų apie bitcoin :) Kaip kraftinti tuos bitcoin? Kiek girdėjau reikia su kompiuteriu , o ar kompiuteriui nepadaro kokios žalos? Koks bitcoino kursas?
+- bitcoinų
SnoutUp prieš 9 metus
Pavėlavai pora metų :) Paprastu kompiuteriu bitcoinų nepricraftinsi, elektra kainuos daugiau, reikia "fermų" su specialiai tam pritaikytais kompais (ar tai vaizdo plokščių "spintelėm").. Kursas irgi smarkiai kritęs jau - 230USD dabar. Kam pasisekė kadaise, tiem pasisekė. Dabar labiau apsimoka dirbt bet ką. Source: bandžiau kažkada praturtėt iš altcoinų (naujų bitcoinų), tai buvo visko, bet pabaigoj visvien minusas.
Bymbam prieš 9 metus
Kas yra bitcoin?
Bitcoin - tai tinklo protokolas, leidžiantis siųsti vertę internetu. HTTP protokolas naudojamas peržiūrėti tinklalapiams, SMTP protokolas naudojamas siųsti el. laiškams, Bittorrent protokolas naudojamas siųsti failams tiesiai iš vieno vartotojo kitam, be jokių tarpininkų (peer-to-peer). Bitcoin yra peer-to-peer protokolas naudojamas siųsti elektroniniams vertės vienetams (a.k.a. elektroninei valiutai, vadinamai tuo pačiu vardu - bitcoin) tiesiai iš vieno vartotojo kitam, be jokių tarpininkų.
Kuo bitcoin skiriasi nuo egzistuojančių elektroninių valiutų sistemų?
Bitcoin yra decentralizuota (peer-to-peer), atviro kodo (open source) technologija. Bet kuris žmogus pasaulyje gali peržiūrėti kiekvieną bitcoin protokolą ir programinę įrangą sudarančio kodo eilutę. Nėra jokios bitcoin korporacijos, jokio valdžios ar galios centro. Bet kuris žmogus pasaulyje gali prisijungti prie bitcoin tinklo. Bitcoin tinklo vartotojai, kurie sutinka skirti savo kompiuterio resursus bitcoin tinklo saugumui palaikyti ir transakcijoms patvirtinti, atlyginami naujai sukurtais bitcoin valiutos vienetais (toliau tekste vietoje bitcoin valiuta ir bitcoin valiutos vienetas bus naudojamas sutrumpinimas BTC). Naujai sukuriamų BTC kiekis eksponentiškai mažėja, kol iki 2140 metų bus sukurtas 21 milijonas BTC (maksimaliai įmanomas kiekis). Naujų BTC kūrimą valdo pats bitcoin tinklas/protokolas
Kokius pranašumus suteikia bitcoin lyginant su kitomis mokėjimo (vertės perdavimo) priemonėmis?
Pirkėjui:
- atsiskaitant kreditine kortele internetu, pirkėjas privalo pateikti visus kreditinės kortelės duomenis pardavėjui, t.y. suteikti pardavėjui pilną priėjimą prie visų sąskaitoje esančių pinigų, ir pasitikėti pardavėju, jog šis nuskaičiuos tik sutartą sumą. Pardavėjas gali išsisaugoti kortelės duomenis, kuriuos gali parduoti nusikaltėliams, arba jie tiesiog gali būti pavogti. Atsiskaitant bitcoin, pirkėjas neprivalo pateikti jokių duomenų apie save (išskyrus savo bitcoin adresą) ir pardavėjas neturi priėjimo prie pirkėjo bitcoin sąskaitos. Nesąžiningo pardavėjo atveju, pirkėjas prarastų tik tuos BTC kuriuos nusiuntė, tačiau kiti jo sąskaitoje esantys pinigai būtų 100% saugūs.
- kadangi bitcoin yra peer-to-peer protokolas (nėra jokio kontrolės centro), niekas negali uždrausti ar užblokuoti pervedimo. Niekas negali užšaldyti ar užblokuoti sąskaitos. Tai suteikia didžiulį pranašumą prieš PayPal ir kitas elektroninių mokėjimų kompanijas (pvz. Paypal blokuoja pervedimus 60 valstybių, ir turi teisę kilus įtarimui savo nuožiūra užblokuoti sąskaitą 180 dienų; tai įvyksta gana dažnai).
- bitcoin pervedimai yra beveik nemokami (pervedimų kaina yra nereikšmingai maža; ji atitenka tinklo vartotojams skiriantiems savo kompiuterių resursus pervedimams patvirtinti).
Pardavėjui:
- bitcoin pervedimai yra neatšaukiami. Tai reiškia, jog pardavėjas gali būti ramus, jog jo gauti pinigai nedings iš sąskaitos, kaip gali atsitikti priimant atsiskaitymus kreditinėmis kortelėmis arba PayPal. Didžiausias online pardavėjų galvos skausmas yra fraudulent orders (sukčiavimo užsakymai). Pardavėjas gauna pinigus, išsiunčia prekę, o pirkėjas pasako, kad jo kreditinės kortelės duomenys buvo pavogti, ir bankas arba PayPal tokiu atveju beveik visada atšaukia pervedimą. Taip pardavėjas lieka ir be prekės, ir be pinigų.
- priimti atsiskaitymus bitcoin nieko nekainuoja. Palyginus su 3%-5% kuriuos nuo pervedimų pasiima Visa, Mastercard ir PayPal.
- naudojant bitcoin galima priimti mikrotransakcijas; kiekvienas BTC gali būti padalintas į 100 milijonų dalių. Pabandykite priimti 1 cento vertės mokėjimą kreditine kortele...
- išsiuntus bitcoin pervedimą jis matomas akimirksniu, o patvirtinamas maksimaliai per valandą. Kadangi viskas vyksta internetu, jokie geografiniai barjerai negalioja. Pervesti pinigus į kitą šalį per banką gali užtrukti 3 - 5 dienas, o į kai kurias šalis pervesti pinigų išvis negalėsite, nes neleis bankas.
Kaip veikia bitcoin tinklas?
Prieš pradedant, būtina suvokti keletą techninių terminų:
Proof-of-work (atlikto darbo įrodymas)
Tai sistema, kurios originali paskirtis buvo kovoti su spam'u. Sistemos veikimo principas yra toks - dabar spam'eriai gali išsiųsti milijonus el. laiškų, nes tai jiems nieko nekainuoja. Jei išsiųsti el. laiškui, kompiuteris turėtų atlikti tam tikrus sudėtingus matematinius skaičiavimus (pvz. galima sistemą sukonfigūruoti taip, kad naudojant 1GHZ procesorių, išsiųsti vieną el. laišką užtruktų 2 sekundes), tuomet paprastiems el. pašto vartotojams tai nesukeltų jokių problemų, tačiau spam'eris galėtų išsiųsti tik keliolika tūkstančių laiškų per parą, arba turėtų įsigyti daug galingos kompiuterinės technikos pagreitinti skaičiavimams, bet tuomet, jam finansiškai nebeapsimokėtu tai daryti. Ši sistema neprigijo tik todėl, kad ji keltų tas pačias problemas ir legaliems spam'eriams (pvz. naujienlaiškių siuntėjams).
Open-source software (atvirojo kodo programa)
Tai programa, kurios išeitinis (programinis) kodas yra viešas ir prieinamas kiekvienam. Tokiu būdu, kiekvienas žmogus pasaulyje (suprantantis programavimą) gali absoliučiai tiksliai žinoti kaip ir kodėl veikia programa, ir įsitikinti, jog ji daro būtent tai, ką skelbiasi daranti, ir nedaro nieko kito.
Peer-to-peer (P2P) tinklas
P2P yra tinklo modelis, kuriame keitimasis resursais vyksta tiesiogiai tarp vartotojų. Tai yra priešingybė kliento-serverio modeliui. Gryname P2P tinkle nėra kliento ir serverio savokų – susijungę vartotojai yra lygiaverčiai, t. y. kiekvienas veikia ir kaip klientas, ir kaip serveris. Tokio tinklo pagrindinė stiprybė - jo neįmanoma išjungti, kadangi nėra jokių centrinių taškų, kuriuos būtų galima atakuoti.
Public key cryptography (viešojo rakto kriptografija)
Moderni kriptografijos forma, eliminuojanti simetrinės kriptografijos silpnybę – šifravimui skirto rakto perdavimą nesaugiais kanalais. Iki viešojo rakto kriptografijos atsiradimo, šifravimui skirtas raktas turėjo būti saugomas paslaptyje. Tokia kriptografijos forma turėjo vieną esminį trūkumą – šifruotų duomenų siuntėjas turėjo perduoti iššifravimui skirtą raktą duomenų gavėjui saugiu, tačiau ne kriptografiniu būdu, pavyzdžiui, telefonu arba susitikus akis į akį. Tokie rakto perdavimo būdai retai kada būna visiškai saugūs, tuo tarpu viešojo rakto kriptografija leidžia raktu keistis nesaugiais kanalais: šifravimui skirtas raktas nesuteikia galimybės dešifruoti duomenų. Viešojo rakto kriptografijos algoritmai paprastai naudoja du raktus – privatų, kuris yra saugomas paslaptyje ir viešą, kuris yra viešinamas. Ši kriptografijos forma gali būti naudojama dviem tikslams - konfidencialios informacijos šifravimui, bei skaitmeniniams parašams.
Public ledger system (viešoji buhalterijos knyga)
Tai finansinė sistema, kurioje pinigai perduodami ne fiziškai, tačiau viešai paskelbiant, kad jie priklauso nebe tau, o kažkam kitam. Pirmą sykį tokia sistema buvo įgyvendinta prieš maždaug 1000 metų, Japo saloje. Japiečiai naudodavo didžiulius klinties akmens luitus kaip pinigus. Kadangi perkelinėti akmens luitus būdavo labai brangu ir nepatogu, pinigų perdavimas vykdavo viešai paskelbiant, kad šis akmuo priklauso nebe tau, o kažkam kitam. Sistemos esmę puikiai atskleidžia įvykis, kai plukdant vieną akmenį į kitą vietą, kilo audra, ir akmuo nuskendo. Net ir tas nuskendęs akmuo, ateinančius šimtmečius ir toliau taip pat sėkmingai buvo naudojamas transakcijoms atlikti, nes visi žinojo, kad toks akmuo egzistuoja, ir kur jis yra. ** Bitcoin - tai atvirojo kodo P2P tinklas, inkorporuojantis public ledger system, proof-of-work, bei public key cryptography technologijas. Bet kuris žmogus pasaulyje, gali atsisiųsti nemokamą atvirojo kodo programą (arba parašyti programą pats, jei jis moka programuoti) ir tapti bitcoin tinklo nariu.**
Bitcoin tinklo nariai gali savanoriškai skirti savo kompiuterio resursus atlikti matematiniams skaičiavimams, kurie naudojami bitcoin transakcijoms patvirtinti (proof-of-work sistema). Tie nariai, kurie tai daro, atlyginami naujai sukurtais BTC (angliškas tokio nario terminas - miner). Bitcoin tinklas, atsižvelgdamas į prisijungusių prie tinklo kompiuterių resursų sumą, automatiškai reguliuoja matematinių skaičiavimų sudėtingumą taip, kad nauji BTC būtų sukuriami eksponentiškai mažėjančiu greičiu, kol iki 2140 metų bus sukurtas 21 milijonas BTC. Daugiau BTC negali egzistuoti. Už tai atsakingi ne kokie nors žmonės ar korporacijos, bet viešai matomi matematiniai algoritmai. BTC neegzistuoja kaip atskiri failai - tai yra tiesiog įrašai globalioje bitcoin buhalterijos knygoje, kurios kopiją turi kiekvienas bitcoin tinklo narys. Kai vienas bitcoin vartotojas nusiunčia kitam kažkokį kiekį BTC, bitcoin programa viešai paskelbia apie šią transakciją visam bitcoin tinklui, ir transakcijoje minimų BTC nuosavybė viešai perrašoma kitam vartotojui (public ledger system). Norint pakeisti egzistuojančius įrašus, arba pridėti melagingų naujų įrašų, reikėtų turėti daugiau kompiuterių resursų, nei visas likęs bitcoin tinklas kartu sudėjus (tai yra žinoma kaip 51% ataka). Kai bitcoin tik atsirado, tokia ataka dar buvo reali, tačiau dabar, bitcoin tinklo resursų suma 6 kartus viršija 500 galingiausių pasaulio superkompiuterių resursų sumą, todėl tokia ataka yra praktiškai nebeįmanoma. Kiekvienas bitcoin vartotojas turi globalios buhalterijos knygos kopiją (atnaujinamą realiu laiku) ir privatų raktą, kuris leidžia naudotis tais (ir tik tais) BTC, kurie priklauso jam (public key cryptography).
Daugiau informacijos (anglų kalba)
[url=http://bitcoin.org/bitcoin.pdf]http://bitcoin.org/bitcoin.pdf[/url] (originalus bitcoin kūrėjo PDF) [url=http://en.wikipedia.org/wiki/Bitcoin]http://en.wikipedia.org/wiki/Bitcoin[/url] (bitcoin sistemos aprašymas) [url=https://en.bitcoin.it/wiki/FAQ]https://en.bitcoin.it/wiki/FAQ[/url] (dažniausiai užduodami klausimai apie bitcoin)
[url=https://www.youtube.com/watch?v=mrlgw5KpkXM]https://www.youtube.com/watch?v=mrlgw5KpkXM[/url] (informacija apie techninius bitcoin sistemos veikimo principus; kai kuri informacija gali būti šiek tiek pasenusi) [url=https://www.youtube.com/watch?v=qwy5kgwvzE4]https://www.youtube.com/watch?v=qwy5kgwvzE4[/url] (diskusija apie socialines ir finansines bitcoin implikacijas) [url=https://www.youtube.com/watch?v=IbSOHwCOnG0]https://www.youtube.com/watch?v=IbSOHwCOnG0[/url] (informacija apie techninius bitcoin sistemos veikimo principus; naudingiausia informacija nuo 13:23) [url=https://www.youtube.com/watch?v=X_hz7TyQ_bs]https://www.youtube.com/watch?v=X_hz7TyQ_bs[/url] (neilgas video, glaustai apibūdinantis bitcoin sistemą)
------------------ prieš 9 metus
@SnoutUp Aš dar buvau tada kai pasisekė, kadangi dar buvau atradęs būda, kaip be kompo "mininti" bitcoinus, ir už tuos bitcoinus prisipirkau daug game'u ant steam :)
BoQsc prieš 9 metus
Kaip kraftinti tuos bitcoin?
Bitcoin valiutą galima generuoti naudojant nemokama arba mokama programele skirtą šiam tikslui.
Kiek girdėjau reikia su kompiuteriu , o ar kompiuteriui nepadaro kokios žalos?
Taip, tu teisi valiuta geruojama pasitelkiant kompiuterio resursus. Taip, kompiuteriui tai daro zalos, butent tai sukuria verte siai valiutai. Tu gadini savo kompiuteri, eikvoji elektros energija tik tam jog surastum viena ar kita dali bitcoin.
Koks bitcoino kursas?
Bitcoin kursas yra nepastovus ir svyruoja labai stipriai. Dabartini kursa galima rasti cia: https://bitcoinity.org/markets/kraken/EUR
Vitalisz prieš 9 metus
gal kas turit kokios patirties kaip jų susiveikt? naudoju cloud mininga tai renku po truputį bet to neužtenka.