„Lockheed Martin“ sukurtas kol kas greičiausias visų laikų lėktuvas – strateginis tolimųjų nuotolių žvalgybinis orlaivis, kuris yra išvystęs sunkiai suvokiamą 3 527 km/val. greitį. Internete pasirodė fotografijos iš angarų, kuriuose gimė legendiniai titano paukščiai.

Neįtikėtina, bet šiam lėktuvo „SR-71 Blackbird“ rekordui – jau 39-eri. Pačiam lėktuvui – jau 51-eri. Šį modelį suprojektavo ir Burbanke (Kalifornija, JAV) labai slaptai gamino dar XX a. septintojo dešimtmečio aviacijos inžinieriai iš „Lockheed Martin“. Tačiau šio lėktuvo pasiekto absoliutaus greičio rekordo per tiek metų niekas taip ir nepagerino.

Skrydis iš Niujorko į Londoną šiuo lėktuvu trukdavo apie 1 valandą 54 minutes. Keleiviniam viršgarsiniam „Concorde“ reikėdavo 3 valandų ir 20 minučių

O pasiekė jį „Juodasis Strazdas“ 1976 m. liepos 28 d. – jis tapo greičiausiu žmogaus pilotuojamu lėktuvu, sugebėjusiu pasiekti daugiau kaip pusketvirto tūkstančio km/val. greitį. Skrydis iš Niujorko į Londoną šiuo lėktuvu trukdavo apie 1 valandą 54 minutes. Keleiviniam viršgarsiniam „Concorde“ reikėdavo 3 valandų ir 20 minučių, o įprastiniam lėktuvui reikia apie šešių.

Žymus amerikiečių aviacinės ir kosminės technikos inžinierius Clarence „Kelly“ Johnsonas buvo atsakingas už daugelį revoliucinių koncepcijų. Per žvalgybines misijas SR-71 skraidydavo įspūdingais greičiais, o pakildavo į aukštį, kuriame pavykdavo išvengti priešo pavojų. Jei tokį lėktuvą „užpelenguodavo“ raketa „žemė-oras“, standartinis „Juodojo Strazdo“ manevras būdavo tiesiog išvystyti tokį greitį, kad jo nepavytų jokia raketa.

SR-71 galima vadinti radarams nematomų lėktuvų technologijos prototipu (nors jis radarams buvo nematomas tik iš dalies), kurį sukūrus, pasaulį išvydo ir daugybė kitų modernių „stealth“ tipo lėktuvų. JAV karinėse oro pajėgose „Blackbird“ tarnavo nuo 1964 iki 1998 m. Iš viso buvo pagaminti tik 32 tokie lėktuvai. 12 jų prarasta per įvairius incidentus, tačiau nė vieno nenumušė priešas.

Skrydis 24 km aukštyje reiškia, kad įgulos nariams standartinės deguonies kaukės nebūtų padėjusios – jos bevertės tampa jau 13 km aukštyje. Todėl „Juodųjų Starzdų“ pilotams buvo sukurti specialūs slėgio kostiumai. Lėktuvą dengusi titano „oda“ suprojektuota atlaikyti ir +482°C karštį. (Gal juo būtų galima skraidyti Veneroje?)

SR-71 buvo greičiausias ir aukščiausiai pakylantis pilotuojamas lėktuvas. Tačiau ir dabar jis laikomas bene pažangiausiu lėktuvu per visą aviacijos istoriją, technologinį progresą vertinant laikmečio, kuriame jis buvo sukurtas, kontekstą. Kone kiekvienas dizaino aspektas anuomet prilygo technologiniam proveržiui. Kad atlaikytų 3 kart viršgarsinio greičio 24 km aukštyje trinties sukeliamą temperatūrą, „Juodajam Starzdui“ reikėjo ir specialaus korpuso, ir specialių degalų, ir specialių hermetikų, ir dar daug ko specialaus. Apie 93 proc. „Blackbird“ korpuso buvo pagaminta iš specialaus titano lydinio, kad lėktuvas ištvertų ypač aukštą temperatūrą. „SR-71“ nutūpus, kurį laiką niekas negalėdavo prie jo prieiti, nes korpusas nuo trinties į orą būdavo įkaitęs iki apie +300°C.

„SR-71“ nutūpus, kurį laiką niekas negalėdavo prie jo prieiti, nes korpusas nuo trinties į orą būdavo įkaitęs iki apie +300°C.

Beje, dėl šiluminio plėtimosi lėktuvas tapdavo sandarus tik įkaitęs ir šalti bakai leisdavo kurą. Todėl lėktuvas pakildavo su nedideliu kuro kiekiu, „apšildavo“ ore, skrydžio metu prisipildydavo degalų ir jau tada skrisdavo į žvalgybą. „SR-71“ misijos buvo tokios slaptos, jog dauguma jų metu surinktų duomenų iki šiol neatskleidžiami.

„SR-71“ naudojo specialius degalus, kurio antroji paskirtis buvo cirkuliuoti viduje aušinant lėktuvą. Siekiant saugumo, buvo sukurti itin sunkiai užsiliepsnojantys degalai, kurių beveik neįmanoma padegti ne lėktuvo variklyje. Šių degalų savikaina prilygo parduotuvėje parduodamo škotiško viskio kainai ir prisidėdavo prie nemažų (24 000–27 000 JAV dolerių per valandą) jo eksploatavimo sąnaudų.

1964 m. liepos 24 d. JAV prezidentas Lyndonas Johnsonas viešai paskelbė apie slaptą „Lockheed SR-71“ programą. Pirmąkart į orą legendinis orlaivis pakilo 1964 m. gruodžio 22 d., o tarnybą karinėse oro pajėgose pradėjo 1966 m. Formaliai lėktuvų naudojimas buvo nutrauktas 1998 m., žvalgybą tęsiant tik iš dirbtinių palydovų. Tačiau tai, kad šie lėktuvai keliskart trumpam buvo grąžinti į rikiuotę ir po to vėl perkelti saugojimui bei tai, kad ilgai ir sėkmingai dirbę, jie oficialiai nebuvo niekuo pakeisti, sukėlė mitą, jog JAV turi ir naudoja kitos kartos maždaug penkis kartus už garsą greitesnius žvalgybinius lėktuvus. Ganduose minimas ir jų kodinis pavadinimas („Aurora“). Kol kas šie gandai nėra niekuo patvirtinti.

Šaltinis: 15min